Mes jau užaugome, bet turime daug klausimų…
Projektui prasidėjus, didžioji dalis tame etape dalyvaujančių tėvų vaikai dar nebuvo gimę, o dabar jau vaikšto, sulaukė pirmojo gimtadienio. Pirmieji rūpesčiai ir džiaugsmai nepastebimai pralėkė. Vaikai perkopė kūdikystės laikotarpį, mamos apsiprato, baimių mažiau, tačiau naujuoju laikotarpiu atsiranda naujų iššūkių, naujų klausimų.
Taigi, naujajame etape – naujos temos: vaikų mityba, dygstantys dantukai, „puoduko“ reikalai, artėjantis socializacijos etapas – darželio lankymas ir su šiuoetapu susiję klausimai. Vaikų saugumui skiriamas kone didžiausias dėmesys, nes vaikai, pradėję vaikščioti, tyrinėja, čiumpa, traukia, krenta, dėmesys kreipiamas į kiekvieną kampą, ne vietoje padėtą daiktą, elektros jungiklius, slidžias grindis, higienos produktus ir panašiai. Iškyla ir individualių problemų. Itin svarbu šiuo judriu laikotarpiu dėmesį skirti ne tik vaikui, bet ir mamai, jų emocinei būsenai, jų elgsenai, sveikai gyvensenai, mitybai ir fiziniam aktyvumui. Kartais užtenka išklausyti ir patarti, o kartais jau būtina mamas nukreipti pas specialistus. Iš 25 šeimų psichologinė pagalba ir profesionali psichologo konsultacija suteikta dviem mamoms, kurioms pastebėta pogimdyvinė depresija. Taip pat šiuo laikotarpiu kalbame ir apie kontracepcijos svarbą.
Šeimų lankymo projekto dalyviai pripažįsta, kad pradžioje į šį projektą žiūrėjo skeptiškai, o šiandien sako, kad jis itin vertingas, ir tai pati geriausia pagalba jaunoms šeimoms, o gyvas žodis, fizinis kontaktas, pagalba čia ir dabar – pati vertingiausia, auginant protingą, sveiką Žmogų.
Tėveliai ir toliau naudojasi kai kuriais patarimais ugdantvaikus pagal Montessori programos principus „mažiau yra daugiau“.Jie skatinami naudoti vaiko dydžio baldus, įrengiant vaiko erdves, tėvai supažindinami, kaip išmokyti vaiką lengviau apsirengti, kaip susitvarkyti su pykčio priepuoliais, nustatyti ribas, skatinti bendravimą ir mėgautis vaiko augimo tarpsniu. Mamos džiaugiasi patarimais, kaip įsigyti ar patiems pasidaryti Montessori bokštelius, kurie tapo pagalbininkais virtuvėje, joms ruošiant maistą, nes tuo metu vaikas gali matyti viską, ką daro mama, o kartais joms net „šiek tiek padėti“ ir matyti vaizdą suaugusių lygyje.Tai skatina vaikų domėjimąsi, smalsumą, pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Pasak mamų – tai priemonė, palengvinanti darbą virtuvėje, kai mažylis gali stebėti, ką mama daro. Taip pat yra populiarios magnetinės ir užimtumo lentos, kurios skatina motoriką ir mąstymą (jas kai kurie tėvai pasigamino patys). Gamindami žaislus, tėvai padaro ir klaidų, bet, pastebėjus jas, aptariamos, analizuojamos. Džiugu, kad pastebėjimai ir pamokymai palydimi šypsena ir pripažinimu, kad tikrai suklydo, apie tai net nepagalvodami.Ištaisę klaidas, lengviau jas pastebi patys ir kuria vaikams saugią aplinką.
Šeimoms, kurių vaikai jau pradėjo lankyti darželius, reikalingi patarimai, kaip atsisveikinti su vaikais, paliekant kitų priežiūrai, kaip nesukelti streso sau ir mažyliu; patariama labiau pasitikėti pedagogais ir su jais bendrauti ir bendradarbiauti. Šiuo laikotarpiu akcentuojama vaiko dienos rutina, higienos mokymas, imuniteto stiprinimas.
Vykdomo projekto metu palaipsniui tėvelių pasitikėjimas šia paslauga išaugo: drąsiau rašo, skambina, klausia patarimo, kad ir kokia problema iškiltų. Džiugu, kad ryšys tarp manęs, šeimų lankymo specialisto, ir tėvų atsirado glaudesnis, patikimesnis, gilesnis. Sėkmingai ir sparčiai pavyksta augti kartu: specialistui, tėvams ir mūsų mažajam Žmogui…
Straipsnį parengė šeimų lankymo specialistė Aurelija Liaudinskienė.
Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio įdiegimas Šiaulių rajone
MES MOKOMĖS, AUGAME, TOBULĖJAME VISI KARTU: ŠEIMA, VAIKAS IR SPECIALISTAS. BANDOME TOBULĖTI PAGAL MONTESSORI PROGRAMĄ
Projekte dalyvauja 25 šeimos, kurios iki šiol nesikeičia, nors pradžioje rotacija buvo. Pastebėta, kad labiausiai šeimoms reikalinga pagalba tada, kai kūdikis grįžta į namus, nes šiuo laikotarpiu kyla daugiausia klausimų ir nežinomybės. Šeimos pradedamos mokyti nuo taisyklingo kūdikio paėmimo, žindymo, kūdikio odelės priežiūros, dienos režimo, o vėliau primaitinimo klausimais, kaskart prie jų sugrįžtant ir užtvirtinant jau įgytas tėvų žinias.
Kūdikiui augant, tėvai supažindinami su vaiko raidos etapais .Norint sklandaus abipusio bendravimo ir bendradarbiavimo, svarbu buvo pažinti kiekvieną šeimą, įsigilinti į jų gyvenimo būdą, jų dienos rutiną. Kartais sunku suderinti vizitų laiką, nes negali važiuoti į svečius anksti ryte ar kūdikio poilsio metu. Malonu, kai šeimos laukia sekančio vizito, o jei esami klausimai neramina tėvelius, jie gali naudotis konsultacijomis telefonu ar žinute, už tai dėkoja ir tokią paslaugą labai vertina.
Kadangi projektas buvo orientuotas daugiau į socialinės rizikos šeimas, tai padarė įtaką sprendimui sugalvoti tikslą kaip reikėtų dirbti, kad besilaukiančios mamos ar jau susilaukusios kūdikio, šiais itin sudėtingais finansiniu atžvilgiu laikais, išleistų kuo mažiau pinigų, ir tai būtų naudinga abiems pusėms. Tam ir pasirinkta Montessori pedagogika sukurta vaikų ugdymo sistema, kurios tikslas – nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų ugdyti laisvą, savarankišką, suvokiantį mokymosi reikšmę žmogų, kuris gebėtų vėliau rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, įsitraukti į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti nuolat mokytis, ugdyti savo gebėjimus. Jos uždavinys – ne mokyti, o vadovauti vaiko saviugdai, skatinti vaiko prigimtinių galių sklaidą, kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką. Dažnai žmonėms Montessori asocijuojasi su mediniais žaislais, tačiau šiam metodui svarbios ne tiek priemonės , kiek nuostata žvelgti į kūdikį, kaip į gebantį elgtis su juo pagarbiai, švelniai ir su meile. Galime įtraukti kūdikį į savo kasdienį gyvenimą ir naudoti jau turimas priemones – tam nereikia naujų žaislų.
Taigi viena šeima pasiryžo išbandyti, o ne tik domėtis tuo. Tėvai įrengė vaikui pritaikytą erdvę, vadovaudamiesi Montessori principais. Tėtis pagamino vaikučiui baldelius. Tėveliai abu džiaugiasi vaiko raidos rezultatais, turėdami išskirtinį kambarį savo kūdikiui, kokio neturi kitos šeimos.
Pasirinkus Montessori, tai tampa ne vien tik vaiko kambario įrengimo uždaviniu, bet savotišku gyvenimo būdu, pritaikant visus namus vaikui. Taigi viliuosi, kad šeimos susidomėjimas neblės, bet tai ką pradėjo, tęs ir galės džiaugtis puikiais vaiko raidos rezultatais bei paskatins kitas šeimas kartu su vaikučiu mokytis.
Tačiau vis tik manyčiau, kad vaikui svarbiausia ne tai, kaip įrengtas jo kambarys, o tai, kad su juo tame kambaryje kažkas žaidžia, skaito knygą, juokiasi ir leidžia laiką kartu. Pastebima, kad šiuolaikinius tėvelius to reikia mokyti ar vis priminti, kad tai – be galo svarbu. Bendraujant su kūdikiu svarbu su juo kalbėti.
Kūdikiams reikia kruopščiai apgalvotų ir amžiui bei raidos etapui tinkamų daiktų ir žaislų. Tada užtenka vos kelių. Daugelyje šeimų pastebima, jog tėvai vaikui leidžia naudotis visais turimais žaislais, naudodamiesi principu: kuo daugiau – tuo geriau, ko pasekoje vaikas negali sukaupti dėmesio, blaškosi, negeba susikoncentruoti ties užduotimis.Tada reikia mokyti tėvus, supažindinant su pedagogikos principais neperkrauti erdvės žaislais, kad vaikas ieškotų, bandytų ir atrastų vis kitokių panaudojimų būdų esamiems žaislams bei daiktams. Tėvus reikia mokyti žaislų rotacijos – tada erdvė bus minimalistinė ir funkcionali. Montessori metodikoje visi daiktai ir baldai mažyliams parenkami pagal jų to laiko raidą, gebėjimus bei lavėjimą – kad būtų patogu, praktiška, panaudojama ir saugu. Taip pat ir su vaiko erdve, kampu, kambariu – su vos keletu paprastų daiktų galime sukurti mažylį įgalinančią erdvę, kurioje jis saugiai tobulės, tyrinės savo galimybes, aplinką ir pats tobulės ir vystysis.
Lankant šeimas, didelis dėmesys skiriamas saugiai vaikų aplinkai. Pastebėta, jog kiekvienoje šeimoje reikia priminti apie vaikų saugumą: pradedant nuo saugaus ir taisyklingo kūdikio guldymo, lovelės dugno aukščio, palaipsniui pereinant prie stalčių, kampų, laiptų apsaugų ir kt.
Pastoviai lankant, laiku pastebimos raidos vystymosi problemos, kurios sprendžiamos kineziterapijos pratimais, o tai leidžia vaikučiui greičiau tvirtėti ir džiaugtis besikeičiančiais rezultatais. Pastebėta, jog įtempto raumenų tonuso problemų turi beveik kas trečias vaikas.
Laiku pastebėjus vienos iš 25 šeimų mamos paaštrėjusias psichologines sveikatos problemas ar beprasidedančią pogimdyvinę depresiją, kartu su socialiniais darbuotojais, moteriai suteikėme galimybę toliau auginti vaikutį krizių centre, nes mamai reikalinga pastovi pagalba, mokant auginti kūdikį. Taip pat buvo pasirūpinta jos emocine sveikata, nukreipiant psichologo konsultacijoms, šeimos planavimo klausimais ir kt.
Emocinio palaikymo po gimdymo reikėjo beveik kiekvienai mamai. Naudojant minkštąsias kompetencijas ir prieš tai sukūrus artimą ryšį su šeimomis, pavyko išvengti pogimdyvinių depresijų, įtraukiant į procesą artimuosius ar tėvelius, kurių palaikymas ir pagalba jaunoms mamytėms buvo, yra ir bus ypač svarbus.
Pastebėta, kad auginant vaikus, mamos pamiršta pasirūpinti savo sveikata, todėl visada rekomenduojama, turint galimybę, pačioms pailsėti, prireikus suskubti pasidaryti reikiamus tyrimus, apsilankyti pas reikiamus specialistus.
Galime pasidžiaugti pasiektais rezultatais ne tik vaikų priežiūroje, bet ir teikiant pagalbą šeimoms, kuriose auga kitos atžalos. Joniškio rajone, Vaidminių kaime esantis žirgynas, sutarus su savivininke, maloniai sutiko bendradarbiauti ir nemokamai teikti žirgų terapijos paslaugas vienai iš šeimų auginančiai vyresnėlę, turinčią autizmo spektro sutrikimą. Tokiu būdu, šeima turi galimybę visiems kartu puikiai praleisti laisvalaikį ir pakeisti namų aplinką, gėrintis žirgais ir gamta, o tai labai svarbu visų emocinei ir psichologinei sveikatai, o pačiai mažiausiai mūsų projekto dalyvei – dar ir būdas plėsti akiratį, susipažįstant su didesniais gyvūnais ir jų aplinka.
Bendraujama ir bendradarbiaujama ne tik su gydytojais, bet ir su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, aptariant šeimų pasiekimus ar sudarant naują pagalbos planą šeimoms. Dėkoju visoms šeimoms, kurios įsileido mane ne tik į savo namus , bet ir į savo gyvenimą. Tariu nuoširdų ačiū.
Šeimų lankymo specialistė Aurelija Liaudinskienė.
2022 m. liepos 15 d. VšĮ Šiaulių rajono Gruzdžių ambulatorijos direktorė Zita Jablonskienė sukvietė ambulatorijos darbuotojus, Gruzdžių bendruomenės atstovus, rajono savivaldybės vadovus, kuriuos atstovavo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaitkus, Šiaulių rajono socialinių paslaugų centro vadovę Danguolę Kraskauskienę ir jos vadovaujamus specialistus pristatyti veiklą ir projektus, kuriuos ambulatorija sėkmingai įgyvendino ir vykdo.
GRUZDŽIŲ AMBULATORIJA PRISTATĖ VEIKLĄ IR VYKDOMĄ PROJEKTĄ
Finansinių mechanizmų svetainė: https://www.eeagrants.lt/
